- nuravėjimas
- nuravė́jimas dkt.
.
.
nuravėjimas — sm. (1) → nuravėti 1: Po kožno nuravėjimo reik apsijoti juodąją žemę par rėtį S.Dauk. Vaikų nuravėjimas tik juokai: kur ne kur išrauna žolę Rdn. Jy dajuto, ka duos už nuravėjimą šieno – tuoj i močią atsitempė [ravėti] Mžš. ravėjimas; išravėjimas; … Dictionary of the Lithuanian Language
išravėjimas — sm. (1); MP86, Sut → išravėti 1: Tinkamiausia želdinių priežiūra – žolės išravėjimas apie daigus rš. ravėjimas; išravėjimas; nuravėjimas; paravėjimas … Dictionary of the Lithuanian Language
paravėjimas — sm. (1) → paravėti 1: Moka už daržo paravėjimą Vn. ravėjimas; išravėjimas; nuravėjimas; paravėjimas … Dictionary of the Lithuanian Language